vainikuotojas

vainikúotojas (-is K), -a smob. (1) 1. KŽ kas vainikuoja: Nejaukiai pasijunta atėję sveikinti vainikuotojai, kai nė žodžio neišgirsta apie jų reto grožio vainiką rš. 2. KŽ kas karūnuoja.